Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių gyvena su vėžio liga, t.y. vėžiu serga apie 3 proc. mūsų šalies gyventojų.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) leidinio „Vėžys Lietuvoje 2012 metais“ duomenimis, daugiau nei 23 tūkstančiai žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, gyvena 10 ir daugiau metų. Palyginkime – prieš dešimtmetį Lietuvoje su vėžio liga gyveno apie 70 tūkstančių asmenų, iš kurių 13 tūkstančių gyveno 10 ir daugiau metų.
„Didėjantis onkologinių ligonių skaičius šalyje, viena vertus, rodo gerėjantį išgyvenamumą, kita vertus, rodo problemų, su kuriomis šiomis dienomis susiduria sveikatos priežiūros sistema, masto didėjimą, – sako NVI vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančiųjų reiškia, kad tokiam skaičiui žmonių ligos pradžioje yra reikalingos diagnostikos ir gydymo paslaugos, vėliau – nuolatinė stebėsena.“
Naujausiais Vėžio registro duomenimis, 2012 m. buvo diagnozuota 17 734 piktybiniai susirgimai, 9 078 vyrų ir 8 656 moterų.
Dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tarp moterų išlieka krūties vėžys, tarp vyrų – prostatos vėžys. Tarp mirčių nuo vėžio Lietuvoje tebepirmauja plaučių vėžys, ši liga sudaro 17 proc. mirčių nuo onkologinių ligų.
Mūsų šalyje gyvenančių vyrų, kuriems nustatyta priešinės liaukos diagnozė, skaičius metų pabaigoje viršijo 19 tūkst., o moterų, sergančių krūties vėžiu, skaičius buvo 13,5 tūkst.
Pažymėtina, kad susirgusiųjų šiomis ligomis 5-erių metų išgyvenamumo rodikliai taip pat santykinai dideli – siekia beveik 100 proc. esant priešinės liaukos vėžiui ir 74,1 proc. esant krūties vėžiui. Be šių lokalizacijų, išgyvenamumas 70 proc. ribą viršija tik sergančiųjų lūpos ir skydliaukės vėžiu, odos melanoma, vyrų – sėklidžių vėžiu, moterų – gimdos kūno vėžiu.
Juventa Sartatavičienė
atstovas spaudai
Nacionalinis vėžio institutas
