5.9 C
Skuodas
2024 29 kovo Penktadienis

Prasidėjo sodo darbų sezonas: 3 pavojai, tykantys neatsargių sodininkų

Ar jau skaitėte?

Sodo priežiūra. Nuotrauka Photo Mix iš Pixabay.

Švelnėjant karantino sąlygoms ir artėjant vasarai, vis daugiau žmonių vyksta į sodus ar sodybas, kur jų laukia sezoniniai darbai. Išsiilgus gryno oro ir aktyvios veiklos nė nekyla mintis, kad sodininkystės ar daržininkystės darbai gali baigtis ir nemalonumais. Vaistininkų teigimu, vis dėlto nemažai žmonių apie tai pagalvoja iš anksto – pastaruoju metu maždaug ketvirtadaliu padidėjo priemonių smulkiems sužeidimams ar traumoms gydyti pardavimai.

- Reklama -

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, į vaistines užsukantys žmonės dažniausiai apsirūpina susižeidus praverčiančiais pleistrais, antiseptiniais purškalais, tepalais nuo skausmo, priemonėmis nuo nubrozdinimų ar nudegimų.

Neatsargiai darbuojantis sode ar darže bene dažniausiai nutinkančios bėdos yra įvairios traumos. Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės duomenimis, daugiausia skaičiuojama galūnių patempimų, lūžių, išnirimų ir įvairių čiurnos traumų atvejų. Skaičiai rodo, kad šių metų kovo ir balandžio mėnesiais čiurnos traumų skaičius, lyginant su 2019 m., sumažėjo 40 proc., o piršto traumų – 10 proc. Nepaisant džiuginančios statistikos, ekspertai ragina per daug neatsipalaiduoti.

Dažniausios traumų priežastys – sodo įrankiai

Draudimo bendrovės Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas teigia, kad kasmet sulaukiama pranešimų apie elektriniais arba aštriais sodo įrankiais sužalotas galūnes. „Žmonės galvoja, kad dirbant su šiais įprastais įrankiais negali nutikti nieko blogo. Deja, realybė yra kitokia: sodo žirklėmis sužeidžiami pirštai, kirviais – kojos ar rankos. Dažniausiai atsiperkama išgąsčiu ir smulkiomis žaizdomis, tačiau pasitaiko ir skaudžių atvejų, kai galūnes tenka amputuoti, ypač neatsargiai naudojant elektrinius pjūklus arba kampinius šlifuoklius. Vertėtų prisiminti posakį, kad kartais ir lazda iššauna, ir būti atsargiems“, – dėmesį atkreipia jis.

Eksperto teigimu, pasitaiko traumų krentant iš didesnio aukščio, pvz., genint medžius ar dažant pastatų sienas. Tokiu atveju dažniausiai patiriami sumušimai, rečiau – rankų ar kojų lūžiai bei smegenų sukrėtimai.

- Reklama -

Draudimo bendrovės duomenimis, išmokos už įvairias sode patiriamas traumas siekia nuo 60 iki 500 eurų.

Bėdų sukelia ir neatsargus žaliųjų atliekų deginimas

Darbai sode daugeliui neatsiejami nuo sausos žolės, nupjautų šakų, kitų žaliųjų atliekų deginimo, tačiau draudikai pataria šio įpročio atsisakyti. „Kasmet fiksuojame atvejus, kai neatsakingas žaliųjų atliekų deginimas virsta gaisru, todėl patariame deginamų žaliųjų atliekų nepalikti be priežiūros, o baigus deginti, ugniavietę užpilti vandeniu ar smėliu“, – pataria draudimo ekspertas.

Deginant žaliąsias atliekas dūmų pavidalu išsiskiria nuodingi produktai: anglies monoksidas, liaudiškai vadinamas smalkėmis, suodžiai, kiti nuodingi junginiai. Įkvėpus dūmų gali atsirasti ne tik trumpalaikiai nemalonūs pojūčiai, bet ir iškyla pavojus apsinuodyti ar prarasti sąmonę.

- Reklama -

Neatsargus atliekų deginimas gali baigtis odos nudegimais. Anot vaistininkės, nudegintą vietą reikia šaldyti, nustačius, ar nudegimas nežymus, ar didelis. „Galima naudoti vandenį arba ledukus, juos būtinai įvyniojus į švarų tvarstį, kad dar labiau nepakenktume odai. Po to pažeistą vietą reikia apdengti steriliu tvarsčiu, prieš tai ją dezinfekavus antiseptine priemone ar nudegimams mažinti skirtomis putomis. Pirmąsias 24 val. negalima naudoti aliejinių ar riebių tepalų. Nestipriai nudegintai odai raminti tinka ir kremai, skirti po saulės nudegimų“, – sako L. Vanagaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad namuose gydyti galima tik lengvus ir nedidelius nudegimus: jei oda parausta, išsausėja, atsiranda skysčio pripildytos pūslės, o nudegintas plotas ne didesnis už delną. Jei pažeidimai rimtesni (sprogusios pūslės, pabalusi ar net pajuodusi oda), pakyla kūno temperatūra ir jaučiamas šaltkrėtis, būtina kreiptis į medikus. Tai daryti reikėtų ir tuo atveju, jei nudeginta veido ir galvos sritis.

Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais aplinkos apsaugos reikalavimais, lauko sąlygomis deginti augalus leidžiama tik sukrautus į krūvas ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Deginti draudžiama miške, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta 30-230 eurų bauda.

Erkė gali įsisiurbti ne tik miške, bet ir ravint darže

Sveikatos specialistai pastebi, kad šiemet gerokai suaktyvėjusios pavojingas ligas sukeliančios erkės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, susirgimų Laimo liga padaugėjo beveik du kartus, nustatyti trys erkinio encefalito atvejai, kai pernai nebuvo fiksuota nė vieno. Efektyviausia priemonė, sauganti nuo pavojingo erkinio encefalito, yra skiepai, tad dar nepasiskiepijusiems specialistai rekomenduoja tai padaryti.

Kaip rodo draudimo bendrovės klientų pranešimai, susidurti su Laimo ligą ar erkinį encefalitą platinančiomis erkėmis galima ne tik vaikštant po miškus ar pievas, bet ir dirbant soduose. Daudimo kompanijos duomenimis, kasmet pavasarį skaičiuojama vis daugiau Laimo ligos atvejų. Daugiausia susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu užregistruota Vilniaus bei Panevėžio apskrityse.

Daržininkai turėtų saugotis ne tik erkių, bet ir dirvožemyje tūnančių plika akimi nematomų stabligės sukėlėjų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje 2–3 žmonės suserga šia ūmia įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškiančia liga. Sergančiųjų skaičius atrodo itin mažas, tačiau susirūpinti verta dėl šiai ligai būdingo didelio mirštamumo, siekiančio 50 –100 proc.

Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

- Reklama -

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Šalavijas

Salvia (lotyniškai - šalavijas) - tai didelė krūminių augalų gentis. Beje, kalbant apie originalų šalavijo pavadinimą, jis kilęs iš lotyniško žodžio salvere (iš lotynų kalbos "būti sveikam"). Šio augalo vartojimo aprašymai išliko daugelio graikų...

Naujųjų metų šventimas užsienyje šoko į aukštumas: kur lietuviai pasitiks 2023-uosius?

Naujieji metai – viena svarbiausių žiemos švenčių, kurią vis daugiau lietuvių nori sutikti užsienio šalyse. Dalis renkasi Naujųjų laukti didžiuosiuose Europos miestuose, tuo tarpu kiti – atogrąžų klimatu lepinančiose šalyse. Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturas“ pažintinių...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...