Darbėnuose, Baltojo kalno miške, atidarytos naujos kapinės. Jose veikti pradėjo pirmasis Kretingos rajone kolumbariumas. Beveik pusantro šimto vietų turinti urnų saugykla ilgai tuščia nestovės – dar iki kapinių atidarymo Darbėnų seniūnija turėjo 4 prašymus kolumbariume amžinojo poilsio palikti sudegintus artimųjų palaikus.
Pirmieji kolumbariumu pasinaudos Darbėnų ir Kretingos rajono gyventojai – keturios šeimos savo artimųjų palaikus jau prieš kiek laiko sudegino Latvijoje, Rygoje veikiančiame krematoriume. Kol vyko kolumbariumo statybos, kretingiškiams urnas teko laikyti namuose.
Kol kas kolumbariumo angos yra atviros. Tačiau patalpinus jose urnas, angos bus užsandarintos specialia technika.
„Visų pirma angą uždengsime metaline plokšte. Prie jos tvirtinsime marmurinę plokštę, kuri tarnaus kaip antkapis. Iš pradžių buvo numatyta, kad ant marmuro plokštės bus tvirtinamos vario lentelės, kuriose būtų parašyta mirusiojo vardas ir pavardė, kita reikalinga informacija. Tačiau norėdami išvengti vagysčių, vario lentelių atsisakėme. Informaciją apie mirusįjį artimieji galės iškaldinti marmuro plokštėje. Šios bus vienodos, kad kolumbariumas nemarguotų skirtinga stilistika“, – kalbėjo Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas.
Šis pirmasis rajone kolumbariumas – tik vienas iš trijų Darbėnų kapinėse. Per pirmąjį kapinių statybų etapą įrengtas kolumbariumas ir 200 vietų įprastų kapaviečių. Per antrąjį etapą, kurį Savivaldybė turėtų pradėti vykdyti esant poreikiui, kapinėse bus įrengti dar du kolumbariumai. Iš viso Baltkalnio kapinėse ateityje bus 1 tūkst. 600 kapaviečių.
Pirmasis kapinių statybos etapas kainavo beveik 800 tūkst. litų. Kapinėse veikia tualetas, įrengtos uždaros vietos šiukšlių konteineriams, bus tiekiamas vanduo.
Baltkalnyje numatyta laidoti tik Darbėnuose ir Kretingos rajone registruotus gyventojus.
„Laidoti mirusiųjų iš kitų rajonų neplanuojame – kapinės įrengtos iš Kretingos rajono savivaldybės lėšų, todėl ir skirtos tik mūsų rajono gyventojams. Priimdami mirusiuosius atsižvelgsime į dvi sąlygas – mirusysis turi būti registruotas rajone arba rajono gyventojai turi būti tie, kurie laidos velionį“, – sakė E.Stalmokas.
Ir kapinėse, ir kolumbariume darbėniškiai bei rajono gyventojai artimuosius laidoti galės nemokamai. Tuo džiaugiasi ir E.Stalmokas, ir rajono vadovai, mat Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kolumbariumai yra apmokestinti.
Šiuo metu kolumbariumai veikia Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, statyti kolumbariumus suskato ir kitos šalies savivaldybės. Artimiausiame Kretingai kolumbariume, kuris veikia Klaipėdoje, Joniškės kapinėse, kripta dešimčiai metų kainuoja 4 tūkst. 356 Lt. Į šią kainą įskaičiuota akmens plokštė, žvakidė, stovas gėlei, kriptos priežiūra. Vienoje kriptoje galima patalpinti iki 6 urnų. Kiekvieną kartą šeimos kapavietėje laidojant urną papildomas mokestis netaikomas. Iš Savivaldybės lėšų įrengtas kolumbariumas Lėbartų kapinėse netruko užsipildyti, nes buvo nemokamas, o paslaugos teikiamos ne tik Klaipėdos miesto ar rajono gyventojams.
Panašios kriptų kainos nustatytos ir kituose šalies kolumbariumuose.
„Lėbartų kapinėse buvo įrengta 300 kriptų. Kadangi buvo nemokamos, netruko užsipildyti. Joniškės kolumbariumas yra privatus, todėl mokamas. Kadangi žmonės pripratę kapavietes gauti nemokamai, mokamos kriptos nėra graibstomos, tačiau šis laidojimo būdas vis labiau populiarėja. Šiuo metu privačiame Klaipėdos kolumbariume yra apie 300 vietų, jos pildosi, todėl planuojama statyti antrą, gal net didesnį. Kolumbariumus planuoja ir Vilniaus miestas, jie veikia Kaune, planus rengia daugelis miestų. Kretingos rajono gyventojai Klaipėdos kolumbariumais, mano žiniomis, nesinaudojo“, – kaimyninio miesto patirtį pateikė ritualinių paslaugų įmonės „Aterna“ direktorė Vitalija Rumbaitienė.
Pasak jos, kolumbariumai išpopuliarėjo atsidarius Kėdainių krematoriumui. Jame sudeginti mirusįjį kainuoja 1 tūkst. 650 Lt. „Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pirkti kriptą urnai, deginti mirusįjį kainuoja daugiau negu įrengti įprastą kapavietę.
Išskaičiavus, kiek pinigų reikia paminklui, kasmetinei kapo priežiūrai, gėlėms, kolumbariumas tikrai nekainuoja brangiau. Tai patogu, jei artimieji gyvena toliau ir neturi laiko prižiūrėti kapo. Kolumbariumais naudotis labiau linkę jauni žmonės, tačiau ir senesnės kartos atstovai, kurie neturi artimųjų arba žino, kad nebus kam prižiūrėti kapą, nori būti sudeginti ir palaidoti kriptose“, – teigė V.Rumbaitienė.
E.Stalmokas tikisi, kad darbėniškiai ir Kretingos rajono gyventojai taip pat pasinaudos proga priimti naujovę. Jo nuomone, jau įrengtų laidojimo vietų Baltkalnio kapinėse turėtų pakakti keliems dešimtmečiams. Senosiose kapinėse laidojimo vietų jau nebebuvo likę – vietas išsaugojo tik šeimos kapavietes turintys gyventojai.
„Labai ilgai svarstėme, kur įrengti naująsias kapines. Buvo minčių jas statyti Pasertupio kaime, siūlyta vieta už geležinkelio, tačiau lemiamas sprendimas priklausė bendruomenei. Darbėniškiams labiausiai patiko vieta Baltkalnyje. Buvusios ganyklos, smėlio kalva per daugelį metų buvo apaugusi medžiais, miškas priklausė Kretingos urėdijai, kuri 2 hektarus atidavė žmonių reikmėms“, – per kapinių atidarymo ceremoniją kalbėjo E.Stalmokas.
Kapines oficialiai atidaręs Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pasidžiaugė, kad planuojant kapines pavyko įrengti patogų susisiekimą – nuo Darbėnų kapinių link ėjęs žvyrkelis buvo išasfaltuotas.
„Įprasta rūpintis naujo žmogaus atėjimu. Tačiau šalia gimimo visada vaikšto mirtis. Jai taip pat deramai reikia pasirengti. Kiekvienas žmogus turi teisę oriai išeiti. Baltkalnio kapinės yra pavyzdys, kokios turi būti kapinės, kad būtų atlikti visi mums, lietuviams, įprasti pagerbimo ritualai. Senosios Darbėnų kapinės jau užpildytos ir Savivaldybės pareiga buvo pasirūpinti naujomis laidojimo vietomis“, – įsitikinęs J.Mažeika.
Kretingos.info
