Penktadienį Bažnytinio paveldo muziejuje, dalyvaujant Katalikų Bažnyčios hierarchams bei Vilniuje reziduojantiems užsienio šalių ambasadoriams, buvo pristatytas Vatikano ir Lietuvos bendrai išleistas pašto ženklas. Vilniuje svečiavęsis Vatikano pašto ir monetų kalyklos vadovas Mauras (Mauro) Olivieri pakvietė Lietuvos pašto atstovus bendrai išleistą pašto ženklą, skirtą Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų sukakčiai, pristatyti Popiežiui Pranciškui.
Pašto ženklas, skirtas Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų sukakčiai pažymėti, yra pirma bendra Vatikano ir Lietuvos pašto ženklų laida. Ryšių užmezgimą tarp Lietuvos pašto ir Vatikano Miesto Valstybės iniciavo Lietuvos ambasada prie Šventojo Sosto.
„Džiaugiuosi, kad dar pernai, minint atkurtų diplomatinių santykių su Šventuoju Sostu 25-metį, buvo iškelta idėja išleisti bendrą pašto ženklą, kuris įprasmintų jau nuo XIII a. vidurio puoselėjamus Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykius. Bendrame Vatikano ir Lietuvos pašto ženkle įamžinamas istorinis įvykis – Žemaičių vyskupijos įkūrimas yra svarbus visai krikščioniškai Europai. Jis ženklina Žemaitijos kaip paskutinio Europos krašto sukrikščioninimą.
Taip pat šis pašto ženklas yra įrodymas, kad Lietuva visapusiškai puoselėja dvišalį bendradarbiavimą su Šventuoju Sostu“, – iškilmingame pašto ženklo pristatymo renginyje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Neris Germanas.
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus atkreipė dėmesį, kad ryšių sektoriui priklausanti filatelijos sritis yra išskirtinė. „Formaliai pašto ženklas tėra tik iš anksto apmokėta siuntimo paštu paslauga, tačiau iš tikrųjų jis turi kur kas didesnę kultūrinę, istorinę ir net diplomatinę reikšmę. Būtent šis pašto ženklas primena visam pasauliui sudėtingą Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškųjų Europos šalių šeimą ir byloja apie ligi šiol glaudžiai palaikomą ryšį su Šventuoju Sostu“, – teigė P. Martinkus.
Praėjusį penktadienį Lietuvoje ir Vatikane apyvartoje pasirodžiusį pašto ženklą sukūrė lietuvių dailininkas Vaclovas Butrimas. Jame vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pirmasis Žemaičių vyskupas Motiejus Vilnietis (Trakiškis). Valdovo rankose – bažnyčios pastatas kaip tikėjimo ir kultūros simbolis.
Į Lietuvą atvykęs Vatikano pašto ir monetų kalyklos vadovas Mauras (Mauro) Olivieri džiaugėsi, kad bendro pašto ženklo leidyba suteikė galimybę geriau pažinti Lietuvą ir jos atsidavimą Bažnyčiai. „1417 metais įkurta Žemaičių vyskupija per šimtmečius skelbė Evangelijos žinią, jos nenutildė net ir sovietinė okupacija. Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus iš priespaudos išsivadavusi Lietuva iš naujo turėjo atkurti ir Žemaičių vyskupiją: atstatyti bažnyčias ir vienuolynus, įsteigti naujas parapijas, atkurti seminariją. Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje 1993 metais prisidėjo prie visos Lietuvos ir Žemaitijos žemių religinio atsinaujinimo“, – renginyje kalbėjo iš Vatikano atvykęs svečias. Jis pakvietė Lietuvos pašto atstovus bendrai išleistą pašto ženklą, skirtą Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų sukakčiai, pristatyti Popiežiui Pranciškui.
Oficialus paskutinio Europos krašto sukrikščioninimas
XIV a. pab. buvo pakrikštyta tik dalis Lietuvos. Kadangi į vakarinę šalies dalį – Žemaitiją – pretendavo Vokiečių ordinas, Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto pastangomis pasiekta galimybė taikiai, be nukariavimo sukrikščioninti žemaičių žemes. Ilgiausiai pagonišku išlikusiame Lietuvos regione Konstancos Bažnyčios susirinkimo sprendimu 1417 metais buvo įsteigta Žemaičių vyskupystė. Ją patvirtino tame susirinkime išrinktas popiežius Martynas V. Šis įvykis užbaigia su Mindaugo krikštu pradėtą Lietuvos įsiliejimą į krikščioniškąją Europos valstybių šeimą.
