Dažnai gyventojai delsia pradėti rūšiuoti, nes galvoja, kad tam reikės papildomos vietos, laiko, atliekos ims skleisti nemalonų kvapą ar kels kitų nepatogumų. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2013 metais Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai teko 433 kg atliekų. Šio skaičiaus mažėjimas yra kone kiekvienos šalies siekiamybė, tačiau, kaip greitai šiuos pokyčius matysime savo aplinkoje, priklauso tik nuo pačių gyventojų.
„Neseniai Lietuvoje pradėjusi veikti vienkartinių pakuočių užstato sistema turėtų padėti ženkliai sumažinti sąvartynuose atgulančius buityje susidariusių pakuočių atliekų kiekius. Norėdami tapti efektyviai atliekas tvarkančia valstybe privalome ir toliau ieškoti būdų, kurie padėtų užtikrinti, kad atliekos nesusidarytų išvis arba jų būtų kuo mažiau” – sakė ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice” vykdomoji direktorė D. Skrupskelienė.
Žemiau pateikiami 5 praktiniai patarimai, kurie padės pradėti rūšiuoti namuose, neapsunkinant savo buities.
Pasidomėkite apie atliekų surinkimo sistemą
Siekiant užtikrinti patogų atliekų tvarkymą šalia gyvenamųjų namų statomi estetiškos išvaizdos ir sandarūs buitinių bei antrinių atliekų surinkimo konteineriai, kurie yra reguliariai ištuštinami. Visgi pasitaiko atvejų, kai gyventojai nereikalingas, tačiau perdirbti tinkamas atliekas palieka šalia konteinerių arba dar blogiau – išmeta į aplinką.
„Seni baldai, langai, durys, įvairios elektronikos atliekos, taip pat naudotos padangos ir kitos buityje susidarančios didesnių matmenų atliekos turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šiuo metu Lietuvoje yra 96 aikštelės, kur gyventojai gali atvežti ir palikti buitinių atliekų konteineriuose netinkamas šalinti atliekas“, – įspėjo D. Skrupskelienė.
Taip pat jau kurį laiką sėkmingai veikia „Ecoservice” sukurta mobili programėlė „Eco App”. Naudodami išmanųjį įrenginį gyventojai gali pasitikrinti, kada tiksliai bus surenkamos buitinės ir antrinės atliekos jų gyvenamojoje vietoje, pranešti apie konteinerių būklę, personalo darbą ir atlikti kitus veiksmus.
Atliekas atskirkite jų susidarymo vietoje
Apskaičiuota, kad net 60 proc. kasdien buityje susidarančių atliekų galima perdirbti ir panaudoti kaip antrinę žaliavą. Todėl siekiant palengvinti perdirbti tinkamų atliekų apdorojimą ir atskirti jas nuo buitinių atliekų, šios turėtų būti rūšiuojamos jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį.
„Įsivaizduokite, kad daugiau negu pusė kasdien išmetamų atliekų yra žaliava kitiems produktams gaminti. Kuo mes geriau išrūšiuosime – tuo, tikėtina, ateityje atliekų tvarkymo kaina mažės, nes patys atliksime didelį darbą ir buityje susidarančias atliekas paruošime perdirbimui. Nauda visiems – ir gamtai, ir žmogui, ir atliekų tvarkymo bendrovėms”, – akcentavo D. Skrupskelienė.
Anot „Ecoservice” atstovės, visų pirma, reikėtų atskirti atliekas, kurios tinka pakartotiniam naudojimui ir gali tapti vertinga antrine žaliava nuo tų, kurios perdirbimui netinka. „Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp atliekų nepapultų pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, galvaninių elementų ar gyvsidabrio turinčių atliekų, kurios atsidūrę netinkamoje aplinkoje gali kelti pavojų”.
Tuo tarpu kitos buityje susidarančios komunalinės atliekos, pavyzdžiui šalti pelenai ir atitarnavę drabužiai, neturėtų būti šalinamos mišrių komunalinių atliekų konteineriuose.
„Pelenais galime pagerinti dirvožemio būklę, todėl, jie gali tapti vertinga trąša turintiems bent nedidelį žemės plotą. Tuo tarpu drabužiai, kaip biologiškai neskaidi atlieka, turėtų būti metama tik į specialius tekstilės atliekų konteinerius arba pristatoma į surinkimo punktus, – teigė D. Skrupskelienė. Taip pat, esant galimybei, ji patarė maisto atliekas namuose šalinti atskirai nuo buitinių atliekų.
Nemeskite, kur papuola
Pradėjus savarankiškai rūšiuoti namuose gyventojams dažnai kyla dvejones, kur kokias atliekas mesti, kokias pakuotės dalis pašalinti. Rūšiavimui skirtus konteinerius greta gyvenamųjų namų galima lengvai identifikuoti pagal spalvas: geltoni – plastikui, mėlyni – popieriui, žali – stiklui.
Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti laikraščius, žurnalus, kartoną, įvairias popieriaus atraižas, tačiau vengti riebalais suteptų maisto pakuočių, pakelių nuo traškučių, tualetinio popieriaus, servetėlių. Plastikiniai buteliai, polietileno plėvelė bei maišeliai, įvairūs indeliai ir „tetrapak“ pakuotės turėtų būti metamos į plastikui skirtus konteinerius. Nors metalinei pakuotei atskiro ženklinimo nėra, ji taip pat turi būti šalinama plastiko konteineryje. Stiklo konteineriai skirti stiklainių, stiklo taros, stiklo duženų, langų stiklo atliekoms. Draudžiama mesti porcelianą, krištolą, keramiką, elektros lemputes, veidrodžius bei buteliukus nuo vaistų.
„Vėliau šios atliekos yra dar kartą išrūšiuojamos rūšiavimo linijose, todėl, jei dvejojate, ar mesti – meskite”, – ragino D. Skrupskelienė.
Pakuotes išrūšiuokite namuose
Tuo tarpu namuose D. Skrupskelienė patarė šalia bendros šiukšliadėžės pasistatyti atskiras talpas popieriaus bei plastiko atliekoms, o stiklinę tarą sandėliuoti nuošalesnėje namų vietoje arba sandėliuke.
Taip pat ruošdami vietą rūšiavimui atkreipkite dėmesį, kokių pakuočių namuose susidaro daugiausiai ir pagal tai įvertinkite, kurios rūšies atliekoms bus reikalinga didžiausia talpa.
„Nemaža dalis gyventojų perdirbti tinkamas atliekas deda į vieną vietą ir išrūšiuoja tik prie konteinerių, tačiau toks būdas yra patogus tik tuo atveju, jei gyvenate daugiabučiame name, kuriame nėra sandeliuko ar riboja virtuvės erdvė”, – pastebėjo D. Skrupskelienė.
Taip pat daugelis bijantiems nemalonių kvapų namuose reikėtų atkreipti dėmesį, kad metamos pakuotės būtų švaros, be maisto likučių. Jei turite tik du rūšiavimo konteinerius popierių ir plastiką dėkite į tą patį konteinerį.
Stenkitės naudoti pakartotinai
Dažnai gyventojai lengva ranka išmeta iš pirmo žvilgsnio nereikalingas pakuočių atliekas, kurios praktiškai pritaikytos buityje gali padėti atsisakyti poreikio pirkti. Todėl prieš šalinant atliekas konteineriuose reikėtų tinkamai įvertinti, ar jos nėra tinkamos kitiems tikslams.
Pavyzdžiui, nepažeisti stikliniai indai gali tapti talpyklomis smulkiems daiktams susidėti, neužteršti plastikiniai pirkinių maišeliai gali būti naudojami pakartotinai arba atlikti šiukšlių maišų funkciją. Taip pat įvairios popieriaus atraižos gali pasitarnauti kaip lapeliai užrašams, o kartoninės dėžės – kaip pakavimo medžiaga.
„Išmesti daiktą spėsite bet kada, tačiau pasitelkus šiek tiek fantazijos galima sukurti originalių ir praktiškų gaminių, kurie padės ne tik sumažinti išmetamų atliekų kiekius, bet ir atneš finansinę naudą, – tikino D. Skrupskelienė. – Šiuo metu populiarėja įvairios kūrybinės dirbtuvės, kuriose galima pasisemti įkvėpimo gaminant iš antrinių žaliavų, tad džiaugiamės, kad gyventojai vis atsakingiau žiūri į atliekų tvarkymą, rūpinasi savo gyvenamosios aplinkos švara”.
