Skolintis būstui šiandien kaip niekad pigu. Vis dėlto naivu būtų manyti, kad tokiose žemumose palūkanos išsilaikys labai ilgą laiką. Ar šiandien labiau verta pasirinkti pastoviąsias būsto palūkanas ir ilgą laiką būti ramiems, kad paskolos įmokos nedidės, ar kintamąsias, tikintis, kad jos dar labiau sumažės arba bent jau išliks mažesnės negu dabartinė pastoviųjų palūkanų norma?
Šiuo metu būsto paskolų palūkanos – ir pastoviosios ir kintamos – yra rekordinėse žemumose. O Lietuva muša kintamųjų palūkanų mažumo rekordų rekordus. Europos centrinio banko duomenimis, šių metų kovą vidutinė naujų paskolų kintamųjų palūkanų norma mūsų šalyje buvo 1,83 proc. Tik Suomijoje ir Liuksemburge pasiskolinti, renkantis kintamą palūkanų normą, galima dar pigiau negu Lietuvoje. Pastoviųjų palūkanų norma Lietuvoje – 3,06 proc. – nebe tokia maža, palyginti su kitomis šalimis. Remiantis istoriniais duomenimis, kai kintamosios palūkanos yra didelės, Lietuvos būsto paskolų rinkoje pastoviųjų palūkanų paklausa padidėja. Matyt žmonės baiminasi, kad ateityje palūkanos gali dar labiau padidėti. Ir atvirkščiai – kuo kintamųjų palūkanų norma mažesnė, tuo mažiau paklausios pastoviosios palūkanos. Veikiausiai žmonės tikisi, jog ir ateityje palūkanos išliks tokios mažos arba dar labiau sumažės.
Pastovios palūkanos nustatomos atsižvelgiant į tikimybę, kaip ateityje kis kintamos palūkanos
Kintamųjų palūkanų norma yra mažesnė, bet nustatoma trumpam laikotarpiui – ji peržiūrima kas 3, 6 ar 12 mėnesių. Pastoviųjų palūkanų norma didesnė, bet nustatoma ir nekeičiama ilgesnį laikotarpį – pavyzdžiui, 5 ar 10 metų. Pastoviųjų palūkanų dydžio nustatymo logika yra tokia: remiantis įvairiais ekonominiais rodikliais, apskaičiuojama, kaip ateityje gali kisti rinkos palūkanų norma ir kokia turėtų būti pastoviųjų palūkanų norma, kad per visą prognozuojamą pastoviųjų palūkanų nustatymo laikotarpį sumokėta kintamųjų palūkanų ir pastoviųjų palūkanų suma butų vienoda. Tada taip apskaičiuota pastoviųjų palūkanų norma dar šiek tiek padidinama dėl galimos paklaidos, neapibrėžtumo. Galima numanyti, kad būtent dėl šio padidinimo tas, kuris pasirinko pastoviąsias būsto paskolos palūkanas, per visą palūkanų nustatymo laikotarpį palūkanų turėtų sumokėti šiek tiek daugiau.
Svarbu ne tik palūkanų prognozės, bet ir asmeninė finansinė padėtis
Remiantis moksline literatūra, paskolos gavėjui priimant sprendimą dėl palūkanų normos, svarbu atsižvelgti į du dalykus: paskolos gavėjo finansinę padėtį ir palūkanų rodiklius. Asmeninė finansinė padėtis padeda numatyti, kaip palūkanų padidėjimas gali apsunkinti paskolos gavėjo gyvenimą, ar jis turi imtis papildomų apsaugos priemonių. Palūkanų rodikliai padeda numatyti, kaip palūkanų norma gali kisti ateityje ir kiek kainuoja apsidrausti nuo nepalankių pokyčių. Taigi teoriškai kaip ir viskas aišku: rinktis didesnes, bet stabilesnes pastoviąsias palūkanas turėtų tie paskolų gavėjai, kurie paskolos įmokoms turi skirti didelę savo pajamų dalį ir negali tikėtis, kad artimiausioje ateityje pajamos padidės, taip pat tie, kurie neturi santaupų ar iškilus būtinybei nebegalėtų pasiskolinti dar. Jei kintamųjų palūkanų norma neįprastai žema, ateityje galima tikėtis padidėjimo, o jei neįprastai aukšta – sumažėjimo. Skirtumas tarp pastoviųjų ir kintamųjų palūkanų aiškinamas dvejopai: viena vertus, tai apsidraudimo kaina, kita vertus – kintamųjų palūkanų kitimo prognozė.
Vis dėlto tikroji padėtis daugelyje pasaulio šalių yra kitokia. Kintamąsias palūkanas dažniau renkasi tie, kurių pajamos, palyginti su paskola, yra nedidelės, ir kurie paskolos mokoms turi skirti didelę savo pajamų dalį – dėl to, kad iš karto reikia mokėti mažesnes įmokas. Žmonės dažnai nepaiso, kad mažesnės įmokos bus tik iš pradžių, o paskui – nežinia. Į palūkanų rodiklius paskolų gavėjai neretai žiūri labai trumparegiškai – dažniausiai atsižvelgia tik į pastoviųjų ir kintamųjų palūkanų skirtumą: kuo jis didesnis, tuo mažiau renkasi brangias pastoviąsias palūkanas. Deja, jie neatsižvelgia į tai, kad didesnis skirtumas jau savaime gali rodyti didesnę kintamųjų palūkanų padidėjimo tikimybę artimiausiu laiku.
Šiandien apsidrausti nuo galimo palūkanų padidėjimo kainuoja nebrangiai
Pastoviųjų ir kintamųjų palūkanų skirtumas (apsidraudimo nuo didesnių palūkanų kaina) dabar yra nedidelis, Europos centrinio banko duomenimis, Lietuvoje šių metų kovą šis skirtumas buvo 1,23 proc. punkto, kai penkerių metų vidurkis – 1,38 proc. punkto.
Artimiausiu metu profesionalūs ekonomistai palūkanų normų didėjimo neprognozuoja. Ir visgi paskolų gavėjai, kuriems didesnės palūkanos sukeltų finansinių problemų, šiandien apsidrausti gali gana nebrangiai. Galimas daiktas, kad per visą palūkanų nustatymo laikotarpį, palūkanų jie sumokės šiek tiek daugiau. Bet visą tą laiką bus ramūs, nes kintamųjų palūkanų normai pradėjus didėti, paskolos įmokos nedidės.
Yra žmonių, kurie nors ir nėra finansiškai jautrūs (ir santaupų turi, ir paskolos įmokoms skiria palyginti nedidelę savo pajamų dalį), bet labai vertina stabilumą, pastovumą, galimybę planuoti savo išlaidas. Jiems tokį stabilumą užsitikrinti šiandien irgi kainuoja nebrangiai.
Pasirinkus pastovias palūkanas, atsiranda kitų ypatumų
Vis tik, renkantis pastoviąsias palūkanas, svarbu atminti tris dalykus. Pirmas, pasibaigus palūkanų nustatymo laikotarpiui, palūkanų norma vėl bus nustatoma iš naujo, pagal tuometines rinkos sąlygas. Antras, jei dar nepasibaigus pastoviųjų palūkanų nustatymo laikotarpiui, vis dėlto persigalvotume, norėtume pasikeisti iš pastoviųjų į kintamąsias, tektų sumokėti tam tikrą papildomą mokestį, aptartą sutartyje. Trečias, jei yra ketinimų iš anksto grąžinti paskolą arba jos dalį, o pastoviųjų palūkanų nustatymo laikotarpis dar nėra pasibaigęs, taip pat gali tekti sumokėti papildomus mokesčius.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė
