Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, privalo per 6 mėnesius, įsigaliojus šiam įstatymui, nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 6 mėnesių laikotarpiui gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos LR nedeklaravęs asmuo, kuris LR teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos, pastato ar kitokios teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvena laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose. Jei praėjus 6 mėnesiams asmuo vis dar tenkina įstatymo nustatytas įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą sąlygas, jis privalo deklaravimo įstaigai pateikti naują prašymą įtraukti į šią apskaitą. Naujas prašymas gali būti pateiktas ir nepasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui arba, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas, jis gali iš naujo pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą negali būti įtraukti asmenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise turintys patalpų ar pastatų.
Asmenys, privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 15 (anksčiau buvo 7) darbo dienų nuo atvykimo į LR ar nuo gyvenamosios vietos pakeitimo LR. Gyvenamosios patalpos savininkas gali nurodyti datą, iki kurios leidžia gyventi asmeniui jam priklausančiame būste. Nurodomas terminas negali būti trumpesnis negu vienas mėnuo. Gyvenamoji patalpa turi atitikti teisės aktų nustatytus minimalius naudingo patalpos ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus (turi būti ne mažesnė kaip 5 kvadratinių metrų). Jei pastato plotas yra nepakankamas, deklaracija nepriimama. Deklaruojant nepilnamečių gyvenamąja vietą, naudingo patalpos ploto reikalavimas netaikomas.
