Antradienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje Lietuva raginama atnaujinti tyrimą dėl joje galimai veikusių CŽV kalėjimų, paaiškėjusius naujiems faktams. Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos iki galo ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa.
Nors Lietuvos valdžios institucijos daug padarė atlikdamos parlamentinį ir ikiteisminį tyrimus, „dar yra nemažai neatsakytų klausimų, susijusių su CŽV vykdytomis operacijomis“, pažymi europarlamentarai. Jie dėkoja Lietuvos institucijoms, šių metų balandžio mėn. priėmusioms EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegaciją bei sudariusioms jai sąlygas apžiūrėti slaptą objektą Antaviliuose. „Pastatų išdėstymas ir jų vidaus įrenginiai atrodo tinkami asmenims kalinti“, – pažymima rezoliucijoje.
EP nariai ragina Lietuvą įvykdyti savo pažadą atnaujinti baudžiamąjį tyrimą paaiškėjus naujiems faktams apie įtartinus skrydžius iš Rumunijos į Lietuvą 2005 m. (keičiant lėktuvus Tiranoje) bei iš Lietuvos į Afganistaną (per Kairą) 2006 m.. Savo ruožtu Generalinė prokuratūra raginama dokumentais pagrįsti europarlamentarams išsakytas išvadas, kad Lietuvoje įrengtose sulaikymo įstaigose asmenys nebuvo kalinami.
Be Lietuvos, ataskaitoje minima Rumunija, Lenkija ir kitos šalys. Jos raginamos atskleisti tiesą apie savo dalyvavimą įgyvendinant CŽV programą ir iki galo ištirti, ar jų teritorijoje buvo slaptų kalėjimų ir ar juose buvo laikomi asmenys. Parlamentarai apgailestauja dėl vėlavimo ištirti įtarimus ir kompensuoti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Savo ruožtu europarlamentarai „primygtinai ragina užtikrinti, kad pažeidimai dėl užsienio valstybės specialiosios tarnybos kišimosi į suverenių ES valstybių reikalus nepasikartotų ateityje ir kad kova su terorizmu būtų vykdoma nepažeidžiant žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų“.
Rezoliucijai pritarė 568 EP nariai, nepritarė 34, o susilaikė 77.
EP patvirtina energetikos efektyvumo direktyva leis sutaupyti milijardus
Antradienį Europos Parlamente patvirtinta energijos vartojimo efektyvumo direktyva įpareigoja atnaujinti didelius valstybinius pastatus, imtis taupymo priemonių energijos paskirstymo ir pardavimo srityse, taip pat reguliariai atlikti energijos vartojimo auditą visose didelėse įmonėse. Pavykus sumažinti energijos vartojimą 20 proc., ES kasmet būtų sutaupoma po 50 mlrd. eurų.
ES valstybės turės kasmet renovuoti 3 proc. viso jų centrinei valdžiai priklausančių ir jos naudojamų šildomų ir vėsinamų pastatų patalpų ploto. Tai bus taikoma pastatams, kurių bendras naudingas plotas yra daugiau kaip 500 m², o nuo 2015 m. liepos mėn. – daugiau kaip 250 m². Valstybės galės netaikyti šio reikalavimo aplinkosauginės ar istorinės vertės pastatams, taip pat karinės ar religinės paskirties statiniams. Jos galės pasirinkti ir alternatyvius būdus sutaupyti tokiam pačiam kiekiui energijos – pavyzdžiui, apmokestinti taršą, numatyti mokesčių lengvatas ar kitaip skatinti energiją taupančias technologijas, taip pat nustatyti griežtesnius standartus ar ženklinimo reikalavimus negu privalomi ES.
ES šalys turės numatyti schemą, pagal kurią energijos paskirstymo ir mažmeninio pardavimo įmonės būtų įpareigotos iki 2020 m. pabaigos kasmet sutaupyti bent 1,5 proc. per metus galutiniams vartotojams parduodamo energijos kiekio, skaičiuojant 2010-2012 m. vidurkį. Jį skaičiuojant gali būti neįtraukiamas transportui sunaudojamas parduotos energijos kiekis, taip pat priskaičiuojamas sutaupymas energijos transformavimo ir perdavimo srityse.
Visose didelėse įmonėse kas ketverius metus kvalifikuoti ir akredituoti ekspertai turės atlikti energijos vartojimo auditą.
Direktyvai pritarė 632 EP nariai, nepritarė 25, o susilaikė 19. Ji įsigalios dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o ES valstybės turės per 18 mėn. ją perkelti į savo teisę.
„Šis teisės aktas ypač svarbus ne tik siekiant energetinio saugumo ir klimato kaitos tikslų. Jis iš esmės paskatins ekonomikos augimą ir leis sukurti darbo vietų. O svarbiausia – jis sumažins reikšmingą ir tebedidėjančią mūsų priklausomybę nuo energijos importo, kuris pernai ES siekė 488 mlrd. eurų arba 3,9 proc. BVP“, – pažymėjo EP pranešėjas Claude Turmes (Žalieji, Liuksemburgas).
EP nesutinka su audinių ir ląstelių aukojimu už atlygį
Audinių ir ląstelių aukojimas turi būti savanoriškas, nemokamas ir dažniausiai anoniminis, teigiama antradienį Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje. EP nariai siūlo valstybėms daugiau bendradarbiauti siekiant, kad donorystė peržengtų valstybių sienas. Kartu jie pabrėžia kamieninių ląstelių, išskirtų iš virkštelės kraujo, naudą medicinai.
Šiuo metu 19 ES šalių teikia tam tikras kompensacijas ar paskatas gyviems audinių ar nelytinių ląstelių donorams, 14 ES šalių teikia jas už lytinių ląstelių donorystę, o keturios šalys teikia jas mirusių donorų giminaičiams. Europarlamentarai ragina ES mastu uždrausti finansines paskatas donorystei, taip pat kviečia valstybes aiškiai numatyti galimo kompensavimo sąlygas – pavyzdžiui, atlyginti tik keliones išlaidas ar pajamų netekimą.
Kadangi pacientams ne visada pakanka donorų savo šalyje, labai svarbu, kad ES šalys šioje srityje bendradarbiautų, pažymima rezoliucijoje. Europarlamentarai pabrėžia atitinkamų dvišalių susitarimų svarbą, taip pat ragina Sąjungos valstybes dažniau naudotis Eurocet duomenų baze, kurioje renkami duomenys apie dovanotus audinius bei ląsteles.
Susirūpinę lytinių ląstelių juodąja rinka, europarlamentarai kviečia ES valstybes imtis koordinuotų veiksmų atitinkamoms etinėms ir visuomenės sveikatos problemoms spręsti.
Rezoliucijoje pažymima daug vilčių teikianti kamieninių ląstelių, išskirtų iš virkštelės kraujo, nauda medicinai. Šiuo metu toks kraujas išsaugomas tik 1 proc. gimdymo atvejų. ES šalys raginamos sukaupti daugiau virkštelės kraujo, įsteigti bent po vieną valstybinį jo banką, taip pat geriau bendradarbiauti su privačiais virkštelės kraujo bankais ir įstatymais užtikrinti skaidrią jų veiklą.
Rezoliucijai pritarė 551 EP narys, nepritarė 15, o susilaikė 81.
Kretingos.info
