Nors pasaulyje elektroninė prekyba auga labai sparčiai ir vien per 2019 m. vartotojai joje išleido beveik 3,5 trilijonus JAV dolerių, pirmenybė vis dar teikiama tradicinei prekybai, ypač Europoje. Tačiau šias tendencijas stipriai drebina koronavirusas – įprasti verslo modeliai nebeveikia, tradicinis verslas stoja ir išlieka tik tas, kuris geba greitai persidėlioti procesus ir išnaudoti alternatyvius kanalus. Ekspertai sako, kad šiems pokyčiams turime visas sąlygas, svarbu veikti dabar ir užsiimti konkurencingas pozicijas rinkoje.
Paskelbus ekstremalią situaciją Lietuvoje, o po to ir karantiną, verslumą bei eksportą skatinanti agentūra VšĮ „Versli Lietuva“ sulaukė daugybės užklausų, kaip perkelti savo verslą į elektroninę erdvę. „Dabartinėje situacijoje verslas atsigręžia į elektroninę prekybą, tačiau supranta, kad tam neturi reikiamų įrankių ir įgūdžių. Vieni geba greitai persiorientuoti ir pradėti savo veiklą vystyti nauju būdu, kiti – nežino nuo ko pradėti, net neturi idėjos, kaip pakeisti savo verslo modelį, kad jis sėkmingai veiktų internete“, – šiuo metu Lietuvos verslui itin aktualią problemą pristato Daina Kleponė, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.
Audio knyga „Turtingas tėtis, vargšas tėtis” | AKCIJA! Nuolaidos kodas: UODGA
Anot Ekonomikos ir inovacijų viceministro Elijaus Čivilio, ši krizė yra transformacijos laikotarpis. „Tai – kaip cunamis, nušluosiantis visus verslus, kurie nebus linkę prisitaikyti prie alternatyvių galimybių. Ir verslas šiandien susiduria su dvigubu iššūkiu – kaip sukurti paklausą naujuose kanaluose ir kaip išlaikyti savo vartotoją“, – sako jis.
Viceministro teigimu, krizė privers keistis ne tik verslus, bet ir vartotojus. Dabartiniai apribojimai ir iššūkiai visą visuomenę perkels į aukštesnį skaitmenizacijos lygį, jie skatins išmokti naujų dalykų ir į kasdienybę įsileisti vis daugiau inovatyvių sprendimų. Pasibaigus krizei, vartotojų elgsena bus pasikeitusi – išmokti nauji dalykai taps įprasti, o atrastos alternatyvos prigis, bus naudojamos ir toliau.
Susikurti elektroninę parduotuvę galima per vieną dieną
Naujųjų technologijų sritis yra pažengusi labai toli, todėl tradiciniam verslui gali pasiūlyti daug galimybių, kaip skaitmenizuotis ir greitai persikelti į virtualią erdvę.
Mindaugas Ubartas, Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas, sako, kad internetinę parduotuvę galima susikurti ir per vieną dieną. „Dabar yra labai daug lietuviškų ir užsienio platformų, kuriose savo tinklapį galima susikuri greitai bei gana pigiai – kaina svyruoja nuo 5 iki 15 eurų per mėnesį. Tam tikros platformos siūlo jau iš anksto elektroninei prekybai integruotus funkcionalumus – pristatymo, atsiskaitymo galimybės“, – kalba specialistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad renkantis platformą, svarbu iš anksto žinoti, kokia rinka yra aktuali. Jei galvojama apie užsienio prekybą, tada geriausia rinktis užsienio platformą, kurioje būtų integruoti tarptautiniai atsiskaitymo būdai. Jei orientuojamasi į Lietuvos rinką, tuomet labiau tinka tos platformos, kurios yra susietos su mūsų šalies bankais.
Nuosava elektroninė parduotuvė ar jau sukurta elektroninė prekybos platforma?
Dalis verslų jau iki šiol sėkmingai užsiiminėjo prekyba tarptautinėse elektroninėse prekyvietėse (angl. marketplaces), tokiose kaip „Amazon“, „eBay“ ir pan. Dabartiniu laikotarpiu šie verslai patiria didelį augimą, tačiau ar tai yra patrauklus pardavimo kanalas tiems, kurie tik pradeda elektroninę komerciją?
„Prekyba per jau visiems gerai žinomą elektroninę prekyvietę, kuri yra patikima ir subūrusi savo vartotojus, dažnai gali būti greitesnė bei efektyvesnė, nei individuali elektroninė parduotuvė. Tačiau dabar situacija yra labiau komplikuota – dėl didelės tokių platformų paklausos, išaugo jų užimtumas, tapo ribojamas prekių priėmimas į sandėlius. Pradedantiems nuo nulio prekes užsakovams reikėtų pristatyti patiems, o tai sulėtintų pristatymo greitį ir padidintų išlaidas“, – elektroninių prekyviečių privalumus ir trūkumus išskiria Vytautas Vorobjovas, elektroninės komercijos konsultantas.
Audio knyga „Turtingas tėtis, vargšas tėtis” | AKCIJA! Nuolaidos kodas: UODGA
Pasak V. Vorobjovo, kartais verslui yra tinkamos ir paprastesnės priemonės, leidžiančios labai greitai pasiekti savo vartotoją. Jis pataria pagalvoti apie tokius kanalus kaip skelbimų puslapiai, forumai, įvairios grupės socialiniuose tinkluose – būti ten, kur yra vartotojas.
Ką daryti, kad vartotojai sužinotų apie persikėlimą į elektroninę prekybą?
Turėti elektroninę parduotuvę neužtenka, svarbu, kad vartotojai apie ją žinotų ir per ją pirktų. Vienas iššūkis – suprasti, kas yra verslo tikslinė auditorija, kitas – kaip ją pasiekti internetu ir kokias reklamos priemones pasirinkti.
Remigijus Kuliešius, skaitmeninės rinkodaros įmonės „Raibec“ vadovas, „Verslios Lietuvos“ Verslo mentorių tinklo mentorius, sako, kad reklamos priemonės labai priklauso nuo verslo specifikos. Tačiau kiekviena įmonė, visų pirma, turi išsigryninti savo verslo procesus, išsiskirti savo konkurencinį pranašumą ir susidėlioti vieningą komunikacijos bei rinkodaros strategiją, kurią būtų galima pamatuoti.
„Didelė klaida, kai verslas pradeda naudoti daug ir įvairių reklamos ar viešinimo priemonių. Tokiu atveju sunku įgyvendinti ilgalaikius tikslus ir nuosekliai auginti verslą. Tarkime, jei vartotojai jau žino apie produktą, jo ieško, tuomet svarbiausios yra tokios reklamos priemonės, kurios padės greičiau jį surasti. Jei produktas dažniausiai perkamas pasikliaujant emocijomis, veikia kiti reklamos kanalai, galintys sužadinti vartotojo norą pirkti“, – kalba R. Kuliešius.
Anot jo, dabar yra geras laikas stiprinti rinkodarą ir komunikaciją, kadangi per krizę tam tikri verslai, kurie užėmė didelę informacinio lauko dalį, stabdo arba mažina savo reklamos kampanijas. Tai lemia mažėjančias kainas įvairiuose reklamos kanaluose. Platesnės galimybės atsiveria naujiems verslams ir tiems, kurie persikelia į elektroninę erdvę.
Ekspertų pokalbio „Koronaviruso galimybės verslui internete: pasitark su ekspertais“ tiesioginės transliacijos įrašą rasite čia.
Jolita Mažeikienė
Komunikacijos ir rinkodaros vadovė
VšĮ „Versli Lietuva”
